en  fr  de

FREPA in Lithuania

This country page offers an overview about developments in Lithuania and documents available in Lithuanian. This page is only available in the country's language.

Pliuralistinė prieitis prie kalbų ir kultūrų

Daugiau informacijos apie tinklo narius:  čia pateikiame ištraukas iš tinklalapio http://carap.ecml.at/Keyconcepts/Pluralisticapproachestolanguagesandcultures/tabid/2683/language/en-GB/Default.aspx

Pliuralistinės prieties prie kalbų ir kultūrų terminas siejamas su mokymo procese taikomais didaktiniais metodais, skatinančiais vienu metu vartoti keletą  (arba daugiau nei vieną) kalbų, lygiagrečiai aptariant kelių kultūrų tipus. Tokiems metodams priešpastatomi taip vadinami “vienpusiški” metodai, kuriuos taikant mokoma/si tik vienos kalbos ar konkrečios kultūros, t.y. mokoma izoliuotai, telkiant dėmesį tik į vieną kalbą ar kultūrą. ”Vienpusiška” prieitis kalbų mokyme buvo ypač vertinama, kai atsirado struktūrinis, o vėliau ir "komunikacinis" metodai, kuriuose bet koks vertimas ar gimtosios kalbos vartojimas nebuvo toleruojamas mokymo procese.

Per pastaruosius trisdešimt metų kalbų mokymo metodikoje susiformavo keturios pluralistinės prieitys:

Pažadinimas kalboms

Keletas europinių projektų paskatino pažadinimo kalboms judėjimą platesniu mastu, apibūdindami jį kaip „prieities prie kalbų, kurių mokymas nėra įtrauktas į mokyklines ugdymo programas, metodą”. Tai nereiškia, kad šis  metodas yra susijęs tik su neplanuotomis mokyti kalbomis. Jis apima mokykloje dėstomą kalbą(as) ir bet kurią kitą kalbą, kurios toje mokykloje mokomasi. Bet Pažadinimas kalboms nesiriboja tik tomis kalbomis, kurių mokomasi, priešingai,  jis integruoja visą lingvistinę  įvairovę, ateinančią iš gyvenamosios aplinkos, šeimos, ar ... bet kurio pasaulio kampelio,  nesumenkinant  nė vienos kalbos svarbos. Kalbų,  kurių mokosi moksleiviai, skaičius kartais viršyja kelias dešimtis, todėl pažadinimo  kalboms  metodas gali atrodyti pati ekstremaliausia pliuralistinės prieities forma. Šis metodas buvo sukurtas supažindinti moksleivius su egzistuojančia kalbine įvairove (nepamirštant ir jų pačių gimtųjų kalbų įvairovės). Tai tarsi būtų pačių moksleivių „atsineštų” į mokyklą kalbų  pristatymas pradinėje mokykloje vykdant parengiamuosius kalbų, kuriomis šneka tos mokyklos mokiniai, kursus. Tokie kursai, beje, galėtų būti skatinami per visą mokymosi mokykloje laikotarpį.

L’Eveil aux langues (Pažadinimo kalboms)metodas, specialiai sukurtas Evlang and Jaling programoms, yra tampriai susijęs su Kalbinio sąmoningumo judėjimu, kurį devintajame dešimtmetyje Jungtinėje Karalystėje inicijavo E. Hawkins‘as. Tačiau šių dienų šviesoje éveil aux langues/Pažadinimas kalboms  tapatinamas su Kalbinio sąmoningumo subkategorija, teikiančia daug informacijos moksliniams tyrimams psicholingvistikos, o ne pedagogikos srityje,  kurioje besimokantysis nebūtinai susiduria su  daug kalbų. Dėl to  éveil aux langues propaguotojai yra labiau linkę naudoti anglišką terminą -  Awakening to languages – Pažadinimas kalboms - šiam metodui apibūdinti.

Tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymas

Taikant taip vadinamą tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymas metodą  besimokantysis lygiagrečiai mokosi dviejų ar daugiau tos pačios kalbų grupės kalbų (romanų, germanų, slavų kalbų ir t,.t.). Viena šių kalbų jau yra žinoma, tai arba besimokančiojo gimtoji kalba, arba mokykloje vartojama bendrojo lavinimo kalba, arba kalba, kurios jis mokėsi anksčiau. Taikant šį metodą pagrindinis dėmesys skiriamas besimokančiojo receptyvinių gebėjimų ugdymui, nes supratimo ugdymas rezultatyviai apčiuopiamas, kai mokantis naujos kalbos taikomos jau žinomos kalbos žinios. Tai, žinoma, tai jokiu būdų nesumenkina produkavimo gebėjimų svarbos.

Antroje XX a. dešimto dešimtmečio pusėje Prancūzijoje ir kitose romanų kalbomis kalbančiose šalyse, o taip pat ir Vokietijoje, Skandinavijos ir slavų kalbomis kalbančiose šalyse buvo atliktas inovatyvus šios srities tyrimas mokant kalbų suaugusius (tame tarpe ir universiteto studentus). Daugumai šalių buvo suteikta parama per Europos Sąjungos programas. Šio metodo pavyzdžių galima rasti mokymo priemonėse, skirtose pažadinimo  kalboms metodo įgyvendinimui, bet, darant bendrą apžvalgą,  tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymo  pavyzdžių mokyklos lygmenyje yra mažai.

Integruota didaktinė prieitis

Integruotos didaktikos metodai yra skirti padėti besimokantiems rasti sąsajas tarp riboto skaičiaus kalbų, kurių mokomasi mokykloje pagal ugdymo programas. Integruota didaktika remiasi pagrindiniu pliuralistinių metodų propaguojamu principu – panaudoti jau turimas žinias, tam, kad kuo daugiau sužinotume apie mažiau žinomus dalykus: per kalbą,  dėstomą mokykloje, susipažįstama su pirmąja užsienio kalba, kuri vėliau tampa atspirties tašku įsisavinant antrąją užsienio kalbą, ir t.t., turint omenyje, kad kalbinė tarpusavio parama veikia abiem kryptymis. Ši prieitis jokiu būdu neaplenkia moksleivių gimtosios kalbos vartosenos, ypač, kai jos mokoma tiesiogiai. Tokiu būdu, lygiagrečiai gali būti mokomasi dviejų, trijų ar net keturių kalbų.

Šio metodo ištakos pastebėtos E. Roulet’o darbuose 9-ojo dešimtmenčio pradžioje. Jis buvo taikomas vykdant daugelį projektų, tyrinėjančių idėjos vokiečių kalba po anglų kalbos įgyvendinimą, kai abiejų kalbų buvo mokomasi kaip užsienio kalbų (lyginant studijas, susijusias su trečiosios kalbos mokymusi). Kitos studijos tyrinėja būdus, kaip integruoti mokymosi kalbą ir kitas kalbas, kurių mokomasi. Ši prieitis taip pat randama dvikalbio mokymo metoduose, kuriais siekiama, kad besimokantieji gebėtų nustatyti panašumus ir skirtumus tarp kalbų, vartojamų mokymo procese, nepriklausomai kokio dalyko yra mokomąsi.

Tarpkultūrinė prieitis

Tarpkultūrinė prieitis jau padarė aiškią įtaką kalbų mokymo metodikai ir yra pakankamai gerai žinoma.

Tarpkultūrinės prieities įvairūs variantai grindžiami didaktiniais principais, rekomenduojančiais remtis reiškiniais, skatinančiais ieškoti bendrų sąsajų tarp vienos ar daugiau kultūros sričių. Jie taip pat propaguoja tokių strategijų ugdymą, kurios žadina situacijų, kai susitinka skirtingų kultūrų atstovai, refleksiją.