A framework of reference for pluralistic approaches

FREPA/KKPMMM - Pluralistinė prieitis

FREPA/KKPMMM (Kalbų ir kultūrų pliuralistinių mokymo metodų metmenų) apžvalga

Apie ką jie? KKPMMM Metmenys – išsamus daugiakalbių ir tarpkultūrinių kompetencijų aprašas, pateikiantis konkrečias mokymo priemones, geriausiai tinkančias taip vadinamųjų pluralistinių metodų taikymui mokymo/si procese. Kartu KKPMMM yra svarus indėlis į Europos Tarybos iškeltų edukacinių tikslų kalbų ir kultūrų srityse įgyvendinimą

Ką reiškia pliuralistinė prieitis? Pliuralistinės prieities prie kalbų ir kultūrų terminas siejamas su mokymo procese taikomais didaktiniais metodais, skatinančiais vienu metu vartoti keletą (arba daugiau nei vieną) kalbų, lygiagrečiai aptariant kelių kultūrų tipus. Tokiems metodams priešpastatomi

Kas turėtų žinoti apie KKPMMM? Visų dalykų mokytojai, besidomintys daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo edukacija; pedagogų rengėjai; asmenys, atsakingi už ugdymo procesą; mokymo programų ar dalyko aprašų kūrėjai; vadovėlių autoriai. 

KKPMMM siūlo:
• sistemišką kompetencijų (žinių, įgūdžių ir nuostatų), kurios turėtų būti ugdomos remiantis daugiakalbio ir tarpkultūrinio švietimo perspektyva, bei mokomosios medžiagos aprašus
• internetinės mokomosios medžiagos duomenyną
• internetinį užduočių rinkinį, skirtą pedagogų rengimui (rinkinys skirtas tiek nuosekliose studijų programose studijuojantiems būsimiesiems pedagogams, tiek kvalifikaciją keliantiems mokytojams.).

Pliuralistinė prieitis prie kalbų ir kultūrų

Pliuralistinės prieties prie kalbų ir kultūrų terminas siejamas su mokymo procese taikomais didaktiniais metodais, skatinančiais vienu metu vartoti keletą  (arba daugiau nei vieną) kalbų, lygiagrečiai aptariant kelių kultūrų tipus. Tokiems metodams priešpastatomi taip vadinami “vienpusiški” metodai, kuriuos taikant mokoma/si tik vienos kalbos ar konkrečios kultūros, t.y. mokoma izoliuotai, telkiant dėmesį tik į vieną kalbą ar kultūrą. ”Vienpusiška” prieitis kalbų mokyme buvo ypač vertinama, kai atsirado struktūrinis, o vėliau ir "komunikacinis" metodai, kuriuose bet koks vertimas ar gimtosios kalbos vartojimas nebuvo toleruojamas mokymo procese.

Per pastaruosius trisdešimt metų kalbų mokymo metodikoje susiformavo keturios pluralistinės prieitys:

Pažadinimas kalboms

Keletas europinių projektų paskatino pažadinimo kalboms judėjimą platesniu mastu, apibūdindami jį kaip „prieities prie kalbų, kurių mokymas nėra įtrauktas į mokyklines ugdymo programas, metodą”. Tai nereiškia, kad šis  metodas yra susijęs tik su neplanuotomis mokyti kalbomis. Jis apima mokykloje dėstomą kalbą(as) ir bet kurią kitą kalbą, kurios toje mokykloje mokomasi. Bet Pažadinimas kalboms nesiriboja tik tomis kalbomis, kurių mokomasi, priešingai,  jis integruoja visą lingvistinę  įvairovę, ateinančią iš gyvenamosios aplinkos, šeimos, ar ... bet kurio pasaulio kampelio,  nesumenkinant  nė vienos kalbos svarbos. Kalbų,  kurių mokosi moksleiviai, skaičius kartais viršyja kelias dešimtis, todėl pažadinimo  kalboms  metodas gali atrodyti pati ekstremaliausia pliuralistinės prieities forma. Šis metodas buvo sukurtas supažindinti moksleivius su egzistuojančia kalbine įvairove (nepamirštant ir jų pačių gimtųjų kalbų įvairovės). Tai tarsi būtų pačių moksleivių „atsineštų” į mokyklą kalbų  pristatymas pradinėje mokykloje vykdant parengiamuosius kalbų, kuriomis šneka tos mokyklos mokiniai, kursus. Tokie kursai, beje, galėtų būti skatinami per visą mokymosi mokykloje laikotarpį.

L’Eveil aux langues (Pažadinimo kalboms)metodas, specialiai sukurtas Evlang and Jaling programoms, yra tampriai susijęs su Kalbinio sąmoningumo judėjimu, kurį devintajame dešimtmetyje Jungtinėje Karalystėje inicijavo E. Hawkins‘as. Tačiau šių dienų šviesoje éveil aux langues/Pažadinimas kalboms  tapatinamas su Kalbinio sąmoningumo subkategorija, teikiančia daug informacijos moksliniams tyrimams psicholingvistikos, o ne pedagogikos srityje,  kurioje besimokantysis nebūtinai susiduria su  daug kalbų. Dėl to  éveil aux langues propaguotojai yra labiau linkę naudoti anglišką terminą -  Awakening to languages – Pažadinimas kalboms - šiam metodui apibūdinti.

Tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymas

Taikant taip vadinamą tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymas metodą  besimokantysis lygiagrečiai mokosi dviejų ar daugiau tos pačios kalbų grupės kalbų (romanų, germanų, slavų kalbų ir t,.t.). Viena šių kalbų jau yra žinoma, tai arba besimokančiojo gimtoji kalba, arba mokykloje vartojama bendrojo lavinimo kalba, arba kalba, kurios jis mokėsi anksčiau. Taikant šį metodą pagrindinis dėmesys skiriamas besimokančiojo receptyvinių gebėjimų ugdymui, nes supratimo ugdymas rezultatyviai apčiuopiamas, kai mokantis naujos kalbos taikomos jau žinomos kalbos žinios. Tai, žinoma, tai jokiu būdų nesumenkina produkavimo gebėjimų svarbos.

Antroje XX a. dešimto dešimtmečio pusėje Prancūzijoje ir kitose romanų kalbomis kalbančiose šalyse, o taip pat ir Vokietijoje, Skandinavijos ir slavų kalbomis kalbančiose šalyse buvo atliktas inovatyvus šios srities tyrimas mokant kalbų suaugusius (tame tarpe ir universiteto studentus). Daugumai šalių buvo suteikta parama per Europos Sąjungos programas. Šio metodo pavyzdžių galima rasti mokymo priemonėse, skirtose pažadinimo  kalboms metodo įgyvendinimui, bet, darant bendrą apžvalgą,  tarpusavyje giminingų kalbų supratimo ugdymo  pavyzdžių mokyklos lygmenyje yra mažai.

Integruota didaktinė prieitis

Integruotos didaktikos metodai yra skirti padėti besimokantiems rasti sąsajas tarp riboto skaičiaus kalbų, kurių mokomasi mokykloje pagal ugdymo programas. Integruota didaktika remiasi pagrindiniu pliuralistinių metodų propaguojamu principu – panaudoti jau turimas žinias, tam, kad kuo daugiau sužinotume apie mažiau žinomus dalykus: per kalbą,  dėstomą mokykloje, susipažįstama su pirmąja užsienio kalba, kuri vėliau tampa atspirties tašku įsisavinant antrąją užsienio kalbą, ir t.t., turint omenyje, kad kalbinė tarpusavio parama veikia abiem kryptymis. Ši prieitis jokiu būdu neaplenkia moksleivių gimtosios kalbos vartosenos, ypač, kai jos mokoma tiesiogiai. Tokiu būdu, lygiagrečiai gali būti mokomasi dviejų, trijų ar net keturių kalbų.

Šio metodo ištakos pastebėtos E. Roulet’o darbuose 9-ojo dešimtmenčio pradžioje. Jis buvo taikomas vykdant daugelį projektų, tyrinėjančių idėjos vokiečių kalba po anglų kalbos įgyvendinimą, kai abiejų kalbų buvo mokomasi kaip užsienio kalbų (lyginant studijas, susijusias su trečiosios kalbos mokymusi). Kitos studijos tyrinėja būdus, kaip integruoti mokymosi kalbą ir kitas kalbas, kurių mokomasi. Ši prieitis taip pat randama dvikalbio mokymo metoduose, kuriais siekiama, kad besimokantieji gebėtų nustatyti panašumus ir skirtumus tarp kalbų, vartojamų mokymo procese, nepriklausomai kokio dalyko yra mokomąsi.

Tarpkultūrinė prieitis

Tarpkultūrinė prieitis jau padarė aiškią įtaką kalbų mokymo metodikai ir yra pakankamai gerai žinoma.

Tarpkultūrinės prieities įvairūs variantai grindžiami didaktiniais principais, rekomenduojančiais remtis reiškiniais, skatinančiais ieškoti bendrų sąsajų tarp vienos ar daugiau kultūros sričių. Jie taip pat propaguoja tokių strategijų ugdymą, kurios žadina situacijų, kai susitinka skirtingų kultūrų atstovai, refleksiją.

Kodėl kompetencijos ir ištekliai?

Kompetencijos turi būti suprantamos taip:

kompetencijos yra siejamos su situacijomis, su sudėtingomis socialiai aktualiomis užduotimis, skirtomis asmens socialinėms funkcijoms lavinti;
užduotys sudarytos laipsniško sudėtingumo tvarka;
jos pasitelkia įvairius žmogaus vidinius išteklius (pagrinde, žinių, nuostatų ir gebėjimų visumą)  ir  išorinius išteklius (žodynus, tarpininkaujančius asmenis ir t.t.).
KKPMMM pateikiami kompetencijų ir išteklių deskriptoriai (aptartys) iš esmės apibūdina dvi kompetencijų sritis:

1. Kompetenciją valdyti lingvistinę ir kultūrinę komunikaciją kitoniškumo kontekste;
2. Kompetenciją konstruoti ir plėtoti kalbų ir kultūrų pliuralistinį repertuarą.

Ištekliai (žinios, nuostatos ir gebėjimai):

Terminas ištekliai pagrinde yra vartojamas vidiniams ištekliams apibūdinti

Vidiniai ištekliai (taip,  kaip ir išoriniai, tačiau ne kompetencijos) gali būti ugdomi per situacijas/užduotis, kurios bent iš dalies  neatitinka konteksto.

Kompetencijos daugiausiai yra priskiriamos socialinio vartojimo ar socialinių poreikių sričiai, tuo tarpu, ištekliai yra daugiau sietini su kognityvine (ir raidos) psichologija. Laikantis šio požiūrio galima teigti, kad, kai asmuo įsitraukia į užduotį, jo ugdymo(si) stadija pasiekia kompetencijų lygmenį. Tačiau, būtent išteklius ir galima tam tikru mastu išskirti ir išvardinti, apibrėžiant jų meistriškumą ir daromą pažangą edukacinėje praktikoje.

Prieiga prie KKPMMM  deskriptorių sąrašų

Deskriptoriai yra pateikiami keliais variantais, ir yra išversti į skirtingas kalbas

Šiame tinklalapyje jie yra pateikiami naudojant hiperteksto formatą, taip palengvinant vizualią paiešką.
Deskriptorius galite matyti anglų (spustelėjus užrašą Descriptors šio puslapio viršuje, arba prancūzų (Descripteurs), arba vokiečių (Deskriptoren) kalbomis

Jie yra dokumento KKPMMM – Kompetencijos ir ištekliai dalis 

Žiūrėkit po užrašu Components (anglų kalba) / Éléments (prancūzų kalba) / Instrumente (vokiečių kalba) šio puslapio viršuje.
Žiūrėkite versiją, pateiktą lietuvių kalba, dešiniajame lange

Deskriptorius taip pat galima rasti internetiniame puslapyje KKPMMM programų deskriptorių lentelės per hipertekstą. Čia pristatoma skirtinga jų grafinė pateiktis, apibūdinanti  kiekvieną elementą mokinio programos lentelėje.

Duomenynas

KKPMMM Duomenynas  - internetinė mokymo/si medžiaga, pateikianti  užduotis, sudarytas pagal kalbų ir kultūrų pliuralistinius mokymo/si metodus.

Šios mokomosios medžiagos rinkinio, pateikiančio informaciją skirtingomis kalbomis, tikslas - paskatinti prieigą prie užduočių, padedančių besimokantiesiems tobulinti savo žinias, gebėjimus ir nuostatas, Metmenyse  įvardijamus kaip ištekliai,  ir kurie gali būti ugdomi taikant pliuralistinius mokymo/si metodus. Pateikta mokomoji medžiaga tiesiogiai susijusi su išteklių deskriptoriais taip, kaip jie pateikiami KKPMM metmenyse.

Duomenynu galima naudotis per prieigą anglų kalba Teaching materials, esančią šio puslapio viršuje, arba prancūzų kalba (tab. Matériaux didactiques).

Žemiau rasite mokomosios medžiagos pavyzdžius lietuvių kalba.

Internetinis užduočių rinkinys

Internetinis užduočių rinkinys yra skirtas pedagogams (ir pedagogų rengėjams), norintiems savarankiškai susipažinti su pliuralistinės prieities metodais, kuriais remiasi parengta  KKPMMM mokomoji  medžiaga. Užduotimis taip pat gali naudotis pedagogų rengėjai besirengiantys seminarams ar jų metu.

Internetinį užduočių rinkinį sudaro 4 moduliai :

0. Atradimo metodo modulis

Šio modulio tikslas – leisti dalyviams atlikti užduotį besimokančiųjų vaidmenyse, atrasti pliuralistinius metodus, jų sąsajas su daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijų sampratomis, bei KKPMMM mokomąja medžiaga.

1. KKPMMM ir kalbų mokymo politika

Šis modulis kalbų mokymo profesionalams suteikia galimybę taikyti kalbų ir kultūrų pliuralistinius mokymo  metodus šiandieniniame mokyklos kalbų mokymo/si kontekste, ypač mokymo tikslų srityje.

2. Mokymo procese aš susiduriu su sunkumu… Kaip KKPMMM gali man padėti?

Šis modulis suteikia pasparą mokytojams taikant konkrečią KKPMM mokomąją medžiagą ar pluralistinius metodus, ypač, kai susiduriama su tam tikra mokymo ar bendro pobūdžio problemiška pedagogine situacija kasdieninėje praktikoje.

3. Norėčiau vykdyti projektą su savo studentais … Kaip KKPMMM gali man padėti?

Šis modulis – parama  mokytojams, ketinantiems taikyti metmenis ir pliuralistinius metodus kuriant ir įgyvendinant klasės ar mokyklos projektus, skirtus kitų kalbų mokymuisi ir kitų kultūrų pažinimui.

Prieiga prie Užduočių rinkinio anglų kalba (skiltyje - Teaching materials puslapio viršuje) arba prancūzų kalba - (skiltyje - Matériaux didactiques).